2017 © repengiai.lt Created by studijaodri.lt

Pramogos

Pirtis

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Siūlome pasikaitinti lietuviškoje pirtyje su žadeito akmenimis. Po pirties galėsite nusiprausti duše su lietaus šokio efektu arba atsigaivinti šaltu vandeniu iš kubiliuko.

Smagiam laiko praleidimui ir atsipalaidavimui Jums iškūrensime lietuvišką pirtį ir pasiūlysime masažinį SPA baseiną lauke su panoraminiu vaizdu į vingiuojančio Nevėžio slėnį.

Svečių name įrengta malkomis kūrenama lietuviška pirtis, kurios krosnelėje kaista imperatoriškasis pirties akmuo – žadeitas. Nuo seniausių laikų neabejojama, kad gaminiai iš žadeito saugo žmogaus sveikatą ir palaiko neblėstančią jaunystę. Šis akmuo yra vienintelis pusbrangis akmuo, kuris pagal savo struktūrines savybes idealiai tinka pirtims. Akmenį apliejus vandeniu pirtyje pasklinda malonus švarios aplinkos kvapas, tampa lengva kvėpuoti. Ilsėdamiesi pirtyje, galėsite patys reguliuoti apšvietimo stiprumą ir visiškai atsipalaiduoti klausydamiesi ramios muzikos. Norintys galės išbandyti kvapų terapiją ar vantų keliamą malonumą.

Po pirties galėsite atsigaivinti šalto vandens srove, kuri pasipils ant Jūsų iš kubiliuko, ar pasimėgauti labai plačiu, stilingu dušu, kur oru prisotinti vandens lašai suteiks tikro lietaus efektą. Švelnūs lašai apgaubs visą kūną, todėl jausite ypatingą dušo komfortą ir malonumą.

Svečiui skirti didelis ir mažas bambukinio pluošto rankšluosčiai, švari, apvilkta patalynė, vienkartinės šlepetės, kurias galėsite naudoti eidami į pirtį, ar baseiną, arba tiesiog pailsinti nuo batelių pavargusias kojas.

Baseinas

vandens_pramogos_016

Siūlome atsipalaiduoti ir pasilepinti vandens srovėmis baseine. Masažuojantis baseine taip pat galėsite grožėtis vaizdinga gamtos panorama.

SPA baseinas – tai nuostabi vieta pailsėti vienam, ar smagiai praleisti laiką su šeima ir draugais. Ir, žinoma, tai linksma pramoga vaikams! Šiltas, švarus ir skaidrus vanduo, atpalaiduojantys vandens ir oro masažai suteiks Jums didžiulį malonumą. Jūs galėsite pasilepinti ne tik vandens procedūromis, bet ir mėgautis grynu oru, gamtos grožiu. Maudymasis SPA baseine žiemos metu gali suteikti ypatingą kontrasto pojūtį – šaltas oras, sniegas ir šiltas, kunkuliuojantis baseino vanduo. O koks neapsakomas potyris, kai aplinkui žaibuoja ir griaudžia griaustinis!

Vaikams

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Jūsų vaikams esame įrengę vaikų žaidimų aikštelę su laipynėmis, čiuožyklomis ir sūpynėmis. Žaidžiančius vaikus nuolat matysite būdami svečių name, ilsėdamiesi terasoje ar maudantis baseine.

Sodybos teritorijoje yra įrengta krepšinio ir futbolo aikštelė.

Šeimos atvykstančios su vaikais sodyboje ras viską, kad mažiesiems nebūtų liūdna. Kol suaugę mėgausis pirtimi ar SPA baseinu, mažieji galės žaisti lauke smėlio dėžėje, laipioti laipynėmis ar suptis ant sūpynių. Suaugę galės nuolatos stebėti ką veikia mažieji, nes žaidimų aikštelė įrengta šalia ir yra iš visur gerai matoma. Esant blogam orui, vaikai ras žaidimų kampelį po laiptais, kur galės dėlioti LEGO kaladėles ar žaisti stalo žaidimus. Vyresni vaikai galės pažaisti kamuoliu krepšinį, futbolą ar tinklinį, pasivažinėti dviračiais po apylinkes, nueiti prie upės pažvejoti ar pasimaudyti. Vakarai neprailgs skaitant knygas iš sodybos bibliotekėlės.

Kiaušinių marginimas

marguciai

Sodyboje puoselėjame tradicinį paprotinį amatą – kiaušinių marginimą vašku. Norintiems galime surengti kiaušinių marginimo vašku pamokėlę.

Velykos – pirmoji didžioji pavasario šventė. Tai lietuvių senovinė gamtos atgimimo, augmenijos prisikėlimo šventė, sutinkant džiaugsmingą orės ir sėjos metą. Ši šventė Lietuvoje jau daugelį šimtmečių švenčiama kaip Kristaus prisikėlimo šventė. Liaudiškuose jos papročiuose susipynę mitiniai tikėjimai ir krikščioniškasis kultas.

Svarbiausias Velykų simbolis – dažytas kiaušinis. Lietuviams, kaip ir daugeliui pasaulio tautų, kiaušinis buvo gyvybės, gėrio, derlingumo, vaisingumo bei gamtos atgimimo simbolis. Žmonės tikėjo magiška jo galia. Pavasarį atgimstant gamtai, kiaušinis buvo naudojamas kaip magiška priemonė gyvybės jėgoms sužadinti, o kad kiaušinis įgautų didesnę antgamtinę galią, jis buvo dažomas.

Margučius dažniausiai puošė geometriniais (taškai, rombai, trikampiai, danteliai, kryputės, lankeliai) ir gamtiniais (saulė, žvaigždė, eglutė, gėlės žiedai su lapeliais, rūtos ir kt.) motyvais, įvairiausiomis jų kompozicijomis. Marginant vašku, raštai išdėstomi centruotai, atskiromis gupėmis kiaušinio paviršiuje. Paprastai raštas abiejuose galuose vienodas, o viduryje – skirtingų motyvų. Kartais raštai išdėstomi įstrižomis, gulsčiomis ar stačiomis linijomis.

Tradiciniuose margučiuose išlaikomi būdingi liaudies menui ornamentų kompozicijos principai: kūrybiškumas, saikingumas, aiškumas ir užbaigtumas. Margučių raštus kiekvienas margintojas praturtina savo fantazijos ir kūrybos dalele.

Žinoma, protėviams nepavykdavo išgauti tokių ryškių spalvų, kokiomis dabar nudažome kiaušinius naudodami cheminius dažus, bet simbolika, spalvų reikšmės nesikeičia net ir prabėgus daugeliui metų. Marginimas vašku ne toks spartus: reikia ir laiko, ir kantrybės, ir fantazijos. Tačiau tai tradicija, kurią norisi saugoti, puoselėti ir perduoti kitiems.

Lankytinos vietos

Apytalaukio_baznycia

Kėdainių mieste ir rajone yra daug lankytinų istorinių ir gamtos paminklų. Išsamiau paminime tik tuos, kurie yra netoli sodybos, ir pasiekiami pėsčiomis, dviračiais ar automobiliu. Dėl daugiau lankytinų vietų, jų lankymo ar ekskursijų, klausti šeimininkų iš anksto.

Kėdainių senamiestis – centrinė ir istorinė Kėdainių miesto dalis, valstybinės reikšmės urbanistikos paminklas. Nuo reformacijos laikų išlikęs unikalus išplanavimas, gatvių ir aikščių tinklas, pastatai, archeologinis sluoksnis. Jame yra 29 istorinės gatvės ir 4 turgaus aikštės, išsidėsčiusios šiaurinėje, rytinėje, pietinėje ir vakarinėje Senamiesčio dalyse. Senamiestį puošia viena iš trijų Lietuvoje likusių miesto rotušių, XV a. gotikinė Šv. Jurgio bažnyčia, XVII a.evangelikų reformatų ir liuteronų bažnyčios, XVIII a. Šv. Juozapo bažnyčia, trys XVIII-XIX a. sinagogos, XIX a. rusų stačiatikių cerkvė, XVII a. miesto vaistinė, XVII-XIX a. miestiečių, pirklių ir cechų namai.

Apytalaukio buvęs dvaras ir parkas. Jis įsikūręs prie Nevėžio intako Alkupio. Dvaro rūmai statyti XIX amžiaus viduryje, todėl turi neorenesansinio stiliaus elementų. XIX amžiaus antroje pusėje aplink dvarą užveistas mišraus tipo parkas, priešais rūmus įrengtas dekoratyvinis baseinas, o į pietryčius nuo rūmų – tvenkiniai.

Apytalaukio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia. Apytalaukio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia yra barokinė, turinti Renesanso bruožų. Ji – lotyniško kryžiaus plano su vakarų pusėje įrengtu varpinės bokštu. Bažnyčios vidų dengia cilindriniai skliautai. Šalia bažnyčios yra parapijinės kapinės. Kapinėse ir bažnyčios rūsiuose palaidoti Apytalaukio savininkų Šiukštų ir Zabielų palikuonys.

Kruosto užtvanka. Nevėžio intako Kruosto upės vardu pavadinta užtvanka bei hidroelektrinė. Dabar per išlikusį užtvankos lieptą galima pereiti į kitą upės kranto pusę, apžiūrėti išlikusias metalines konstrukcijas.

Stogastulpis tarpukario nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministrui Juozui Urbšiui atminti. Gineitų kaime, buvusios Urbšių tėvonijos vietoje. Paminklą sukūrė Gendrikas Galvanauskas iš Paberžės.

Česlavo Milošo gimtinė ir kultūros centras Šeteniuose. Ant Nevėžio upės šlaito, buvusio svirno vietoje, įkurtas Nobelio premijos laureato rašytojo Česlavo Milošo kultūros centras. Centrą supa gražus parkas, kuriame stovi koplytstulpiai ir skulptūros, skirtos Šeteniams ir juose gimusiam Česlavui Milošui.

Šventybrasčio Jėzaus atsimainymo bažnyčia. 1744 m. Šventybrasčio savininkas grafas Zaviša pastatydino medinę Jėzaus atsimainymo bažnyčią. 1873 m. prie bažnyčios pastatyta medinė varpinė, o 1880 m. prie abiejų šonų primūryti priestatai.

Paminklas Lietuvos nepriklausomybei Šventybrasčio kaime. Nuo bažnyčios Nevėžio šlaitu besileidžiantys laiptai veda prie paminklo Lietuvos nepriklausomybei.

Šventybrasčio ąžuolai. Šventybrasčio ąžuolai auga Šventybrasčio kaime, Nevėžio pakrantėje, prie Brastos upelio. Kalbama, kad ten, kur dabar stovi Šventybrasčio bažnyčia, buvusi senovės lietuvių pagoniškų apeigų vieta, apaugusi ąžuolais. Šiandien teišlikę keturi ąžuolai..

Sirutiškio buvęs dvaras ir parkas. Jis yra dešiniajame Nevėžio krante. Juos supo spygliuočių ir lapuočių medžių mišraus tipo parkas. Rūmai gerokai nukentėjo nuo istorijos audrų. Tačiau išliko šiam stiliui būdingas kreivų linijų ritmas, gausi ornamentika.

Pašilių stumbrynas. Tai vienas iš įspūdingiausių ir labiausiai lankomų Panevėžio girių turtų. Stumbryne laikomi stambiausi laukiniai gyvūnai – Europos stumbrai, įrašyti ne tik į Lietuvos, bet ir į tarptautinę Raudonąją knygą

Kitos pramogos

kitos pramogos

Vokiško fachverkinio stiliaus svečių name rasite viską, ko reikia poilsiui ir šventėms.

Plaukimas baidarėmis Nevėžio upe nuo Krekenavos iki sodybos.

Pasivažinėjimas dviračiais.